13:00 – Penktadienis, 24.05.13 – 16:00 – Ketvirtadienis, 20.06.13
Visuomenėje vyraujantys grožio standartai virsta mėginimu
tiražuoti moterų išorę. Mane supa grožis, mano šeimos moterys taip
auklėtos, joms tai svarbu. Svarbu ir man, nes siekiu pripažinimo ir
slepiuosi. Visada slėpdavausi, užsidengdama kitų žmonių istorijomis,
išgyvendama panašius jausmus. Atėjo laikas save apnuoginti. Plaukai man –
vienas pagrindinių moteriškumo simbolių ir akcentų. Netekusi jų,
netenku dalies savęs. Veidas tampa neatpažįstamas. Tai istorija ne apie
ligą, tačiau grožio siekimas kartais tampa
liga. Į mano asmeninės istorijos veidus, galite įdėti savo veidą. Ir
tai nebe mano, o neegzistuojančio asmens veidas. Reta moteris norėtų
platinti savo „negrožį“. Ko realiame gyvenime neįgivendinčiau, savo
kūrinyje fabrikinio audimo principu kurdama tiražą, aš skatinu nusiimti
savo kaukes. Esu Gintarė Pociūtė, Vilniaus dailės akademijos taikomosios
tekstilės katedros
magistrantė.
Penktadienį, gegužės 25- os dienos rytą ginsiu savo kūrinį, pavadinimu
„Nusipuošimas“ (vadovė profesorė Laima Oržekauskienė). Dvejų studijų
metų tyrinėjimo laukas išsikristalizavo į teorinio darbo temą „Žmogaus
plaukų panaudojimas šiuolaikiniame mene: nuo ritualo iki koncepcijos“.
Savo kūrinyje plaukų, kaip medžiagos nenaudojau ir paradoksalu, moters
plaukai, virtę simboliu, kinta, kol galiausiai išnyksta.. „Fluxus
Ministerija“ ir tylus manifestas.